Statinių apsaugos nuo agresyvaus aplinkos poveikio technologijos

Taigi, apie šiuolaikines medžiagas turi išmanyti ne tik projektuotojas bei statybininkas, bet ir pats užsakovas. Kita problema – platus hidroizoliacinių medžiagų, tarp kurių reikia pasirinkti tinkamiausias kiekvienai konkrečiai situacijai. Juk nepaskutinę vietą užima ir problemos, kylančios dar statybos metu panaudojus netinkamas medžiagas, darbus atlikus nekokybiškai, pritaikius netinkamą technologiją arba pilnai neįvertinus statinį veikiančių veiksnių. Vienas jų ir yra agresyvios aplinkos poveikis. Taigi, poreikis tinkamoms technologijoms, skirtoms statiniui apsaugoti nuo agresyvios aplinkos poveikio, išlieka vienodai aktualus ir projektuojant, ir renovuojant. Plačiai Lietuvoje pradėti statyti nauji bei renovuojami seni vandens valymo įrengimai. Čia ypač svarbu pritaikyti tinkamą metodą gelžbetoninių konstrukcijų apsaugai nuo pastoviai esančios agresyvios aplinkos.

Šiuo klausimu, priežastims šalinti ar padariniams naikinti, sukurta išties daug įvairių metodų, kurių taikymas priklauso nuo konkrečios situacijos: ten kur netinka vienas metodas, tinka kitas. Taigi galima daryti išvadą, jog svarbu žinoti ne tik priežastį, bet ir medžiagas, jų taikymo sritį bei jų efektyvumo ribas. Nepaisant šios įvairovės, visus egzistuojančius metodus ir medžiagas galima sugrupuoti į grupes pagal jų savybes ar taikymo sritį.

Bituminės mastikos ROOF PROF. Kaip žinia, statinio statyba prasideda nuo pamatų. Tradiciškai pamatai būna juostiniai, taigi ir didelis betono paviršius liečiasi su gruntu, veikiamas gruntinio vadens bei jame ištirpusių druskų. Šiame darbų etape svarbu įrengti gerą vertikalią ir horizontalią hidroizoliaciją. To neįvertinus, pastatuose atsiranda problemos dėl kylančios kapiliarinės drėgmės (drėksta patalpos, auga pelėsis), vyksta betono korozija. Seniau plačiai naudotos kaitinamos bituminės mastikos dabar pakeistos šaltomis bituminėmis mastikomis. Jų nereikia kaitinti, tiekiamos paruoštoje naudojimui konsistencijoje, dengiamos iš išorės. ROOF PROF bituminės mastikos plačiai naudojamos statybos metu  hidroizoliuojant ir pamatus, ir pastato stogą. Jų sudėtyje esantis kaučiukas ir stiklo pluoštas suteikia išdžiūvusiai dangai lankstumą, ilgaamžiškumą ir stiprumą. Tokiu būdu paprastai apsaugomos konstrukcijos, kontaktuojančios su gruntu, gruntinio vandens migracijos sustapdymui. Tačiau pavišius turi būti sausas. ROOF PROF mastikos taip pat taikomos, dengiant naujas stogų dangas, remontuojant senas, impregnuojant išdžiūvusį paviršių, užsandarinant plyšius. Svarbiausia, norint pasiekti optimaliausią hidroizoliaciją, reikia pasirinkti tinkamą mastiką, kadangi jos tarpusavyje skiriasi pagal savo konsistenciją ir sudėtį. Bendrai, tai pats populiariausias hidroizoliacijos metodas pamatams, statant naują pastatą, bei stogui remontavimo metu.

Paviršiaus impregnavimas. Betoninių ir kitų poringų konstrukcijų (tokių kaip tiltai, rampos, stadionų konstrukcijos), kurios pastoviai veikiamos šalimo- šilimo ciklų, atmosferinės drėgmės ir pan., apsaugai impregnavimo būdu dažniausiai naudojamos polimerinės medžiagos, pasižyminčios dideliu skvarbumu (mažo klampio epoksidinės dervos, tirpalai ir dispersijos akrilo latekso pagrindu). Tokiu būdu gali būti apsaugomos konstrukcijos, esančios atvirame ore, bet pats paviršius neveikiamas mechanių poveikių. Impregnuojant paviršių yra prisotinamos medžiagos poros, paviršius. Taip padidinamas konstrukcijos atsparumas šalimo-šilimo ciklų ar periodinės drėgmės poveikui. Šios medžiagos ypač tinka pagrindo prisotinimui, prieš dengiant epoksidinę dangą. Taip pat jos sumažina betoninių paviršių dulkėjimą. Gali būti impregnuojamas ir tinkas. Kartais tinku, skirtu vidaus apdailai nutinkuojamas lauko fasadas. Dėl savo poringos struktūros jis sugeria drėgmę, atmosferinius kritulius. Todėl fasadas ilgai džiūsta, kartais drėgmė prasiskverbia į patalpas. Impregnavus tinkas hidrofobizuojamas, taip išsprendžiant aukščiau išvardintas problemas.

Mineralinės- polimerinės, polimerinės medžiagos IZOLASTIC flex ir WATERFIN. Šios grupės medžiagos tam tikru sluoksniu užnešamos ant paviršiaus, taip sudarant nelaidų vandeniui ir atsparų agresyviai aplinkai sluoksnį. Polimercementinių medžiagų sluoksnio storį galima keisti, todėl tuo pačiu užglaistomi defektai. Polimerinės medžiagos, kaip ir impregnantai, yra epoksidinių dervų arba akrilo latekso pagrindu, tačiau didesnio klampio. Šios medžiagos naudojamos statinių, pastoviai ar periodiškai veikiamų agresyvios aplinkos, apsaugai ar korozijos paveikto betono remontui. Tokiuose objektuose kaip įvairūs rezervuarai, vandenvalos statiniai, nuotekų šuliniai, konstrukcijos veikiamos gamybos metu išsiskiriančios drėgmės, neįrengus tinkamos apsaugos, vyksta betono cheminė korozija, plonėja armatūros apsauginis sluoksnis, koroduoja armatūra. To pasekoje trumpėja statinio tarpremontis ciklas ar net tarnavimo trukmė.

Mineraliniai skiediniai XYPEX. Šios medžiagos gali būti naudojamos tiek senų pastatų betoninių konstrukcijų hidroizoliavimui, tiek betonuojant naujus pamatus ir kitas konstrukcijas. Naujų ir silpnai pažeistų konstrukcijų apsaugai naudojant mineralinį mišinį, išvengiami paruošiamieji paviršiaus gruntavimo ir glaistymo darbai, kurie reikalingi prieš įrengiant polimerines ar polimercementines dangas. Renovuojant seną statinį, dažniausiai paviršius būna drėgnas ar net įmikęs. Mineralinių skiedinių XYPEX naudojimo privalumai- jog betonas turi būti drėgnas (polimerinių medžiagų pagrindas dažniausiai turi būti sausas), o dėl medžiagos aktyvių jonų gebėjimo migruoti kapiliarais vandens terpe, mišinys gali būti tepamas iš teigiamos ir iš neigiamos vandens slėgio veikimo pusės. Šių medžiagų sudėtyje nėra polimerinių priedų. Aktyvių cheminių elementų dėka betonas hidroizoliuojamas kristalizacijos būdu. XYPEX įsiskverbia į betoną iki 20cm. Tokiu būdu betoninės ir gelžbetoninės konsrukcijos hidroizoliuojamos ir apsaugomos nuo agresyvios cheminės aplinkos taip pat efektyviai kaip ir su polimerinėmis ar polimercementinėmis medžiagomis.

Hidroizoliavimas, naudojant modifikuotą betoną. Konstrukcijų nelaidumas vandeniui pasiekimas ir naudojant modifikuotą betoną. Taikant šią technologiją yra svarbu parinkti tinkamą betono mišinio sudėtį: reikiamas cemento tipas, užpildų granuliometrija ir kokybė, priedų kiekis, mišinio temperatūra. Nelaidžiam ir atspariam agresyviai aplnkai betonui gauti į betono mišinį dedamas hidroizoliacinis priedas, veikiantis kristalizacijos principu, XYPEX ADMIX. Jis pagerina betono nelaidumo kalsę, padaro jį atsparų agresyviai aplinkai. Kitas privalumas- sulėtina betono mišinio hidrataciją. Tai svarbu betonuojant masyvias konstrukcijas, nes esant lėtesniai hidratacijai išsiskiria mažiau šilumos, sumažėja temperatūrinės deformacijos, konstrukcija mažiau pleišėja. Iš tokio betono mišinio betonuojami įvairūs rezervuarai, vandenvalos objektai, šuliniai, vamzdžiai, pamatai. Šios hidroizoliacijos privalumai – tai, kad nereikia dengti papildomos hidroizoliacijos (konstrukcijos apsaugomos jau betonavimo metu), bei garantuojamas hidroizoliacinės medžiagos pasiskirstymas per visą betono tūrį– taip suteikia patikimą apsaugą nuo agresyvios aplinkos.

Membraninė apsauga WATERFIN. Šis apsaugos metodas pasižymi savo paprastumu ir yra naudojamas tiek objekto statybos metu, tiek renovuojant. Membranos taikomos vertikaliam ir horizontaliam hidroizoliavimui, bei įvairių sujungimų, įtrūkimų sandarinimui. Dėl savo lankstumo jos puikiai tinka judančių siūlių ar besiplečiančių plyšių užsandarinimui. Membranos yra klijuojamos ant paviršiaus, taip greitai išsprendžiant plyšių sandarinimo klausimą. Skirtingos membranos naudojamas, priklausomai nuo hidroizoliavimo paskirties. Apsauginės juostos, taikomos lanksčiam deformacinių bei temperatūrinių siūlių, ar judančių plyšių užtaisymui, sienų ir grindų sąlyčio vietų su vamzdžiais ir kanalais, baseinų išleidimo vamzdžiams, įvairių siūlių rezervuaruose. Apsauginės plėvelės tinkamos naudoti vertikalių bei horizontalių paviršių apsaugai, tokiose pastovios drėgmės vietose, kaip baseinai, vonios, automobilių plovyklos, maisto gamybos vietos ir pan. Membranos klijuojamos ant sauso betoninio ar mūrinio paviršiaus, įterpiamos konstrukcijos betonavimo metu.

Silikatizacija FREEZTEQ. Šis metodas labiausiai tinka senų mūrinių pastatų hidroizoliavimui. Silikatizacijos metodą galima naudoti įvairių architektūrinės svarbos objektų apsaugai, kadangi juo mažiausiai pažeidžiamos pastato sienos, t.y. nereikia dengti papildomų membranų ar tinkų, kas daugumoje atvejų pakeičia pastato išvaizdą ir architektūrinę vertę. Pagrindinė senos statybos mūrinių namų problema – tai horizontalios hidroizoliacijos nebuvimas, kapiliarinė drėgmė skverbiasi į patalpas, auga pelėsiai, nepalankus mikroklimatas. Horizontalios hidroizoliacijos įrengimui sukurta eilė technologijų, tačiau viena parasčiausių – tai užšaldyto metilsilikato tirpalo cilindrinės granulės, įterpiamos į pasisrinktame skiedinio sluoksnyje išgręžtas skyles plytų, blokelių ar akmens sienoje. Granulės įterpiamos sušaldytos, o tirpimo metu išsiskiriantis silikato tirpalas kapiliarais skverbiasi į aplinkinius sienų plotus, silikatizacijos būdu užkimšdamas kapiliarus, taip sudarant drėgmės barjerą. Ši sistema technologiškai nėra sudėtinga, lyginant su kitais į sieną gręžiamos hidroizoliacijos metodais, kadangi nereikia specialios injektavimo technikos. Skylės padaromos paprasčiausiu grąžtu, sukišamos granulės ir tos vietos užtinkuojamos, kad metilsilikato tirpalas neišbėgtų iš išgręžtos skylės ir nesugadintų apdailinio paviršiaus. Vidinės sienos apdirbamos iš bet kurios pusės, lauko sienos tik iš lauko pusės. Šiuo būdu galima hidroizoliuoti tiek nestipriai, tiek stipriai drėgną mūrą. Nuo sienos drėgnumo priklausys, kiek kartų bus kartojamos kapsulių tirpdinimo operacijos. Kuomet granulės ištirpsta, operacija pakartojama dar 2-3 kartus, esant dideliam drėgnumui.